Kartais tereikia žengti vos kelis žingsnius nuo miesto šurmulio, kad atsidurtum visai kitame laike.
Tokią vidinę kelionę patyriau vaikščiodama po Borough rajoną, kuriame kasdien matau, kaip praeitis ir dabartis susitinka vienoje gatvėje.
Ten, tarp šiuolaikinio Londono ritmo, stovi Šv. Jurgio kankinio bažnyčia (St George the Martyr Church) – vieta, kuri išlaikė savo dvasią jau beveik devynis šimtmečius.
⛪ Bažnyčios istorija
Pirmoji šventovė čia stovėjo dar XII amžiuje, kai Borough buvo tik mažas priemiestis už Temzės upės.
Dabartinis pastatas, kurį šiandien galima aplankyti, buvo pastatytas 1736 metais, kai Londono pietinė dalis pradėjo sparčiai augti.
Jos architektūra – griežta, tačiau kartu šviesi. Iš vidaus – mediniai balkonai, elegantiški vargonai ir išskirtinė sakykla, papuošta erelio simboliu, primenančiu apie žinios ir tiesos galią.
Bažnyčia – grindų planu apvali, su galerija aplink visą vidinį perimetrą.
Toks išdėstymas retas – jis sukuria intymumo jausmą, tarsi būtum bendro rato centre.
📜 Charles Dickenso atminimas
Vos už kelių žingsnių nuo bažnyčios kadaise stovėjo Marshalsea kalėjimas, kuriame kalėjo garsiojo rašytojo Charles Dickenso tėvas.
Mažasis Charles dažnai ateidavo į šią šventovę, klausydavosi varpų, stebėdavo žmones, o vėliau šiuos prisiminimus perkėlė į savo kūrinius.
Čia gimė „Oliver Twist“ ir „Little Dorrit“ motyvai – apie skurdą, orumą ir tikėjimą, kad žmogaus šviesa stipresnė už bet kokį tamsų laiką.
Sunku nejausti tos pačios melancholijos, stovint po šiais skliautais – kur kadaise stovėjo berniukas, išmokęs pamatyti grožį net per skausmą.
🎵 Bažnyčios paslaptys ir detalės
Tyliai eidama palei suolus, pastebėjau klaupkas su mažomis durelėmis – tarsi kiekviena jų saugotų žmogaus paslaptį.
Kai kurios papuoštos išsiuvinėtais vietos simboliais – gėlėmis, paukščiais, net katinais.
Smulkmenos, kuriose telpa šimtmečius besitęsiantis tikėjimas, bendruomenės šiluma ir kasdienybės grožis.
O vargonų garsai… atrodo, kad kiekviena nata atkartoja kvėpavimą, kurio taip dažnai pritrūkstame skubėdami.
🌿 Vieta, kuri gydo tyliai
Borough bažnyčia man tapo primenimu apie balansą – tą trapų, bet gyvybiškai svarbų.
Čia laikas tarsi sustoja.
Kiekviena varpų gaida, kiekvienas šviesos blyksnis ant senos medienos primena, kad reikia sustoti.
Kad būtina įsiklausyti į save.
Kad reikia balanso – tarp triukšmo ir tylos, tarp pareigų ir ramybės, tarp proto ir kūno.
Tą pačią tylą, kurią bandau atrasti ir savo kasdienybėje, ir konsultuodama žmones, kai kalbame apie emocinį išsekimą, sveikatą ar kūno balansą.
Kai išeini iš šios bažnyčios, jauti lengvumą – tarsi būtum iškėlęs galvą aukštyn, bet kartu prisilietęs prie kažko labai žmogiško.
Gal tai ir yra tikroji vidinė ramybė – kai pajunti ryšį su laiku, su erdve, su savimi.
📍 Borough, Londonas
📅 Užsirašyk į pokalbį apie savo vidinį balansą:
👉 calendly.com/matjod
DaliosRojus #LondonStories #InnerBalance #EmotionalWellbeing #HolisticJourney #BoroughChurch #CharlesDickens #StGeorgeTheMartyr #MindfulLiving #AromatherapyLife
Klaupkos
Sakykla
